Vertinate subtilų rožių grožį ir norite džiaugtis elegantišku sodeliu? Tuomet skirkite laiko rožių priežiūrai, laistymui ir tręšimui. Nepamirškite, kad tinkamai prižiūrimos gėlės džiugins jus ne vienerius metus.
Laistymas. Vienas svarbiausių tinkamos priežiūros aspektų yra laistymas. Nors rožės nemėgsta šlapios dirvos, vis dėlto drėgmė joms yra būtina. Jaunos, t. y. tik pasodintos, rožytės turi būti laistomos kasdien. Liekite gausiai, bet nepersistenkite, kadangi iš dirvožemio drauge su vandeniu gali pasišalinti ir maistingosios medžiagos. Rožes rekomenduojama lieti ryte arba vakarėjant. Įsitikinkite, kad vandens srovė nėra per stipri ir nepakenks gležniems augalų koteliams. Geriausias sprendimas – specialūs vandens purkštuvai, kurie užtikrins tinkamą vandens kiekį ir lašų paskirstymą. Suaugusias rožes reikia laistyti kur kas rečiau, maždaug kas 7–10 dienų (priklausomai nuo oro). Kadangi suaugusios rožės laistomos rečiau, joms reikia didesnio vandens kiekio. Jei rožes laistysite negausiai ir dažnai, atsiras paviršutinių šaknų efektas, todėl gėlės sunkiai ištvers sausringas vasaras.
Laistant rožes, lieti reikia ne krūmo centrą, o aplink jį, nešlapinant augalo lapų ir žiedų. Specialistai rekomenduoja laistyti įprastu laistytuvu, nuėmus jo galvutę. Kur kas ekonomiškesnis sprendimas – augalų laistymui skirti purkštuvai. Jei siekiate optimaliausių rezultatų, rinkitės lietaus vandenį arba vandenį, semtą iš natūralių gamtos šaltinių. Jei naudojate vandentiekio vandenį, pirmiausia įpilkite jį į pasirinktą talpą ir palaukite bent 30 min. (geriausia – parą), kol nugaruos gėlėms pavojingas chloras, o pats vanduo šiek tiek sušils. Jei rožes laistysite šaltu vandeniu, gėlių šaknys greit atšals ir nepasisavins būtinos drėgmės, todėl rožės bus sausos, ims keisti spalvą ir mesti žiedus.
Purenimas. Jei norite džiaugtis sveikais rožių žiedais, privalote purenti dirvą – viršutinis žemės sluoksnis, dengiantis šaknis, turi būti purus ir be piktžolių. Tinkamai parengta dirva kur kas geriau praleidžia orą ir vandenį, kas yra būtina šaknims ir naujų ūglių susidarymui. Dirvą reikia purenti ankstyvą pavasarį (atšilus žemei), po lietaus ar laistymo, patręšus ir prieš uždengiant gėles žiemai.
Tręšimas. Jei norite, kad rožės žydėtų ir džiugintų jus stipriais lapais, pasirūpinkite, kad gėlės augtų dirvoje, turinčioje tinkamą maisto medžiagų kiekį. Rožėms reikalingas azotas (skatinantis augimą), kalis (užtikrinantis tinkamą žiedų susiformavimą) ir fosforas (skatinantis ūglių ir šaknų augimą, greitinantis žydėjimą). Kalcis, magnis, geležis ir boras palaiko spalvą ir didina gėlių atsparumą ligoms. Trąšos gali būti organinės (pelenai, mėšlas, kompostas) ir mineralinės, gaminamos cheminiu būdu. Organinės trąšos naudojamos rudenį arba žiemą. Mineralinės – pavasarį ir vasarą.
Mulčiavimas. Nepamirškite mulčiavimo – dirvos padengimo storu pasirinktos organinės medžiagos sluoksniu. Paprastai mulčiavimui naudojamos nurūgštintos durpės, medžių žievė ar drožlės, raguočių mėšlas ir supuvę lapai. Jei oras yra sausas, mulčiavimas išlaiko drėgmę, jei lietingas – sugeria vandens perteklių, šildo dirvą ir didina humuso kiekį, todėl rožės rečiau serga pavojingomis ligomis ir yra aprūpinamos naudingais mikroorganizmais. Tiesa, nepamirškite, kad prieš mulčiuojant būtina išnaikinti visas piktžoles, dirvą gausiai palieti ir įterpti naudingųjų trąšų.
