Pirmoji komunija yra šventė, kurios laukiame mokykloje. Šis sakramentas jaunus vaikus priartina prie dievo, tikėjimo ir suvokimo, kas yra tikėjimas, malda. Darome klaidą pasakodami vaikams tik apie baltas sukneles, aprangą ir kitus puikius dalykus, kurie turėtų būti siejami su pirmosios komunijos švente. Kunigai prieštarauja šiai idėjai. Žinoma, norint visapusiškai dalyvauti Kristaus šventėje, reikia priimti Jį Eucharistijoje. Pirmoji Komunija yra būtent Eucharistija. Tai Paskutinės vakarienės auka, bekraujiškos Kristaus kančios auka. Pagrindinis pirmosios komunijos tikslas – kad tėvai vestų vaikus į mišias, supažindintų su tikėjimu.
Kas yra pirmoji komunija ir kodėl krikščionims svarbu ją priimti?
Pirmoji komunija yra didinga ceremonija, kuomet vaikai gali iš arčiau susipažinti su tikėjimu, kunigu, parapija ir maldomis. Pirmoji komunija yra mūsų krikščionybės dalis. Krikštu tampame krikščionimis, o senais laikais buvo krikštijami tik suaugę žmonės, iš karto įskaitant Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimą (ši praktika vis dar išlikusi stačiatikių bažnyčioje). Vėliau, krikštijant kūdikį, pirmoji komunija ir sutvirtinimas atskiriami, kad tikintysis sąmoningai ruoštųsi ir priimtų šiuos sakramentus atskirai. Taigi pirmoji komunija tam tikra prasme yra tęsinys to, ką pradėjome tą dieną, kai buvome pakrikštyti. Manoma, kad vaikas jau sugeba suprasti, kas vyksta, ir daugiau ar mažiau sąmoningai dalyvauja liturgijos šventime, žinodamas pagrindines tikėjimo paslaptis. Tam ruošiasi kursuose, kur jam buvo aiškinamos pagrindinės tikėjimo tiesos, mokomasi lankyti Šv. Mišių šventimo metu.
Kaip pasiruošti šiai didingai ceremonijai?
Didingai ceremonijai reikia pasiruošti ir atrodyti tinkamai. Pirmasis aksesuaras turi būti žvakė. Galima naudoti tą pačią žvakę, kuri turėtų būti likusi nuo krikšto, tačiau jeigu jos neturite, tiks ir nauja. Pirmos komunijos aksesuarai taip pat yra peteliškės, bateliai, pirštinės, rankinukai ir bolero. Yra daug būdų ir galimybių pasiruošti pirmajai komunijai. Tačiau geriausia, kai tėvai ir apmokyti kunigai bendradarbiauja. Perteikti tikėjimo tiesą paprastai ir suprantamai nėra lengva, o vaikai turi visokių problemų, todėl geriausia tai palikti patyrusiam ir pasiruošusiam atlikti šį darbą. Svarbus ir tėvų vaidmuo, nes jie geriausiai pažįsta savo vaikus ir yra asmeniškiausi. Be to, labai svarbūs tėvų pavyzdžiai, nes žinoma, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Svarbu perteikti ne tik teorinius, bet ir praktinius tikėjimo pagrindus, todėl itin svarbu dalyvauti bendruomeniniame liturgijos šventime.
