Kaip šiandien prisimenu…

odontologo kėdė

Kaip šiandien prisimenu – išvykau kartą į išsvajotąją kelionę prie įspūdingų fiordų.

Kelionė buvo numatyta įdomi, savaitės trukmės. Gerai atsimenu, kaip ilgai ir kantriai jos laukiau, kaip nerimavau paskutines dienas prieš kelionę, pakuodamasis būtiniausius daiktus. Paliko įspūdį ir didžiulis „Boingas” ir skrydis, po to – kelionė visą naktį automobiliu kalnų keliais. Išsimiegoję ir gerai pailsėję, apie vidurdienį išplaukėme kateriu į vandenyną.

Nuostabi turėjo būti kelionė. Deja, didžiąją jos dalį dėl intensyvaus ir tarsi netikėtai užklupusio dantų skausmo prisimenu kaip per miglą.

Kad reikia gydyti dantį, nes tapo šiek tiek jautrus temperatūros pokyčiams, žinojau dar prieš planuodamas atostogas. Užsiregistravau pas odontologą, laikas buvo paskirtas kaip tik dieną prieš kelionę, nes kito ankstesnio pasirinkimo nebuvo („Angitia“ klinikoje su neskaudančiais dantimis eilės nemažos). Tačiau atėjus tai dienai, pas odontologą neatvykau. Danties vis dar neskaudėjo, o visokių skubių, svarbių ir neatidėliotinų reikalų bei rūpesčių turėjau tiek, kad 24 val. para buvo per trumpa. Danties problemėlė pasidarė tarsi nereikšminga, ne pirmaeilės svarbos. Grįšiu po kelionės – susitvarkysiu.

Taip ir padariau, nes atostogaudamas visą savaitę užsienyje vien tik apie odontologo pagalbą ir svajodavau. Kelionė nublanko, pagrindinis įspūdis buvo ne vandenynas, kalnai ar fiordai, o nesiliaujantis danties skausmas. Pačią pirmąją kelionės dieną, žvejojant vandenyne, kilo labai stiprus ir žvarbus vėjas. Menka danties problemėlė išsyk tapo didele – skruostas sutino, aštrus skausmas kamavo ir dieną, ir naktį. Tabletė priešuždegiminių vaistų, tabletė nuo skausmo. Dvi ar tris valandas truputį lengviau. Po to ir vėl viskas nuo pradžių.

Kiek pavykdavo pamiegoti naktį ir iš vis ar pavykdavo – net nesuprasdavau. Žinau dar, kad daug keliavom, daug matėm – bet viskas lyg rūke, nes tą savaitę vaikščiojau lyg koks zombis ar lunatikas, pastoviai „narkozėje”, prigėręs vaistų. Gerai, kad kažkiek įspūdžių fiksavo fotoaparatas – peržvelgiu nuotraukas, bandau nors kiek prisiminti, ką iš tiesų mačiau.

Nelinkėčiau niekam tokios kelionės. O juk, atrodo, taip buvo paprasta išvengti šios baisios situacijos – tereikėjo laiku pasitikrinti dantis, dar iki tol, kai pajutau jų padidėjusį jautrumą. Problema būtų likviduota pačioje užuomazgoje. Netgi ir vėliau viskas būtų sutvarkyta, tik reikėjo neatidėlioti, neįsivaizduoti, kad dantys tėra smulkmena ir nekenkti pačiam sau.

Kelionės skirtos įspūdžiams, aktyviam poilsiui, o ne sirgimui. Kad problemos netemdytų išvykos, būtina pasitikrinti sveikatą prieš kelionę, juo labiau, jei įtariate, kad kažkas ne visai gerai. Pasikeitęs klimatas, ekstremalios situacijos ir nuovargis užaštrina net ir nedidelius sveikatos sutrikimus, galinčius virsti didelėmis problemomis, kurias likviduoti kelionėje žymiai sunkiau, nei namuose. Juk medikų brigada su visa medicinine įranga nevažiuoja kartu.

Ypatingai svarbu dantys – tai labai jautri vieta, o dantų skausmas labiausiai „atjungiantis“ ir sunkiai pakeliamas. Tuo įsitikinau nenorėdamas ir pasimokiau su kaupu.

Parskridęs į Kauną, jau kitą dieną sėdėjau „Angitia” klinikos odontologo kėdėje. Kai dantų skausmas nustelbė kitus reikalus – atsirado laiko pasirūpinti pačiais dantimis. Gaila, kad ne mėnesiu anksčiau.