,

Rentgeno tyrimą supantys mitai, kuriais vis dar tikima

Rentgeno tyrimas yra vienas populiariausių diagnostikos metodų. Dažniausiai jis naudojamas, siekiant nustatyti kaulų lūžius, kaulinės struktūros degeneracinius (amžinius) pakitimus, krūtinės ląstos organų uždegiminius pakitimus, taip pat profilaktiniams patikrinimams. Nepaisant šio tyrimo paplitimo, apie jį vis dar sklando nemažai mitų. Taigi esame pasiruošę paneigti pagrindinius iš jų.

1. Rentgeno tyrimas yra pavojingas dėl radiacijos

Rentgeno tyrimo metu žmogaus kūną iš tiesų veikia radiacija. Tačiau ji nėra tokia didelė, kokia daug kam atrodo. Verta atkreipti dėmesį, kad radiacija yra natūrali aplinkos dalis. Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA), mes visi esame veikiami radiacijos daugeliu įprastų būdų. Pavyzdžiui, ilgų skrydžių metu mus veikia kosminė spinduliuotė.

Šiaurės Amerikos radiologijos draugijos (RSNA) duomenimis, vidutinis žmogus per vienerius metus iš savo aplinkos gauna apie 3 milisivertus (mSV) spinduliuotės. Palyginimui, vidutinė krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka prilygsta iki trijų dienų spinduliuotei, o dantų rentgeno nuotrauka – maždaug 2–3 valandų spinduliuotei. Be to, radiologija neatsiejama nuo tinkamų apsaugos priemonių. Atliekant bet kokį medicininį vaizdo skenavimą, kuriame naudojama spinduliuotė, stengiamasi užtikrinti, kad pacientai būtų kuo mažiau veikiami spinduliuotės.

2. Po tokio tyrimo tapsite radioaktyvūs

Kai kurie žmonės baiminasi, kad po rentgeno tyrimo jie gali tapti radioaktyvus. Tačiau tai yra kuo tikriausias mitas. Po rentgeno tyrimo paciento kūne nelieka jokios jonizuojančios spinduliuotės. Ji veikia tik tol, kol rentgeno aparatas yra įjungtas. Nedidelis spinduliuotės kiekis žmogaus kūne trumpą laiką gali likti tik po branduolinės diagnostikos ar terapijos procedūrų, kurių metu naudojamos radioaktyviosios medžiagos. Jos būna suleidžiamos į veną arba išgeriamos. 

3. Rentgeno tyrimas gali paveikti vaisingumą

Remiantis prieš tai jau minėtos RSNA duomenimis, radiologinių tyrimų, taip pat ir rentgeno, įtaka vyrų bei moterų vaisingumui iš esmės yra lygi nuliui. Nėra žinomų nevaisingumo atvejų, kuriuos sukeltų būtent šie tyrimai. Be to, rentgeno metu, siekiant apsaugoti reprodukcinius organus ir sumažinti sugeriamos spinduliuotės kiekį, naudojama speciali švino prijuostė.

4. Šiais laikais rentgeno tyrimas nebėra toks paplitęs

Manyti, kad rentgeno tyrimas nebėra toks populiarus kaip anksčiau, klaidinga. Iki šiol tai vienas labiausiai paplitusių diagnostikos metodų. Jis plačiai naudojamas ligoninėse, medicinos ir odontologijos kabinetuose, klinikose. Rentgeno spinduliai tebėra geriausias būdas įvertinti kaulų, dantų ir kai kurių minkštųjų audinių sužalojimus. Taigi tai toli gražu nėra atgyvena.

Mitų, susijusių su rentgeno tyrimų, išties nemažai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia jais tikėti. Tikimės, kad ši informacija jums padės susidaryti kuo aiškesnę nuomonę apie rentgeną ir suprasti, kad nėra priežasčių bijoti šio svarbaus tyrimo. Atliekamas reikiamu metu, jis gali būti labai naudingas ir padėti išvengti rimtų komplikacijų. Taigi pasitikėkite patyrusiais sveikatos priežiūros specialistais – juk jie visada pasiruošę suteikti kuo geresnę pagalbą.

Please follow and like us:
Pin Share
LinkedIn
Share