,

Saldumynai – tema, dažnus tėvus priverčiant kaip reikiant pasukti galvą

Saldumynai – viena tų „slidžių“ temų, kone kiekvienoje šeimoje , turinčioje vaikų, sukeliančių daug diskusijų, abejonių ar net pykčių. Atrodo, kaip ir suprantame, jog tai – tikras ne tas produktas, kuriuo turėtume pildyti savo mažųjų racioną, tačiau, kita vertus, suvokiame ir tai, jog niekur nuo tų nuodėmingųjų skanėstų, kuriems beje, neatsispiria ir dažnas suaugęs, nepabėgsi. Belieka rasti būdą, kaip šių ir vaiko „draugystę“ paversti optimaliausia, keliančia mažiausiai pavojų.

Saldumynai, ne paslaptis, dažną mūsų lydėjo nuo pat ankstyvos vaikystės (ir, tikėtina, nepaleidžia ir dabar). Vyresnės kartos atstovai, mūsų tėvai ir seneliai, tiesą sakant, per daug nesuko dėl to galvos. Jei vaikas nori, o mes šiam tai galim duoti, kodėl ne? Aišku, šiuolaikinės visuomenės nariai, augantys vyresnius ar jaunesnius vaikus, vadovaujasi jau kitu požiūriu ir, į, pavyzdžiui, saldumynus, žiūriu kur kas atsargiau. Per didelis cukraus kiekis, natūralu, nėra naudingas nei mūsų dantims, nei fizinei ar net psichinei savijautai. Tai galioja tiek ir suaugusiųjų, tiek, tuo labiau, vaikų atžvilgiu.

Kol dar vaikas yra mažas ir visiškai priklausomas nuo mūsų, tėvų, elgesio ir sąmoningumo, saldumynų duoti tikrai nėra būtina. Vaikas dar nepajuto šių teikiamo malonumo, o, kai nežinai, kas tai yra, natūralu, ir nesinori. Tačiau, vaikui augant, tiek artimiausia aplinka, tiek ir neišvengiamos technologijos (televizija, kompiuteris, telefonas, lauko reklamos ir kita) supažindina su tais nuodėmingaisiais gardėsiais. Pažiūrėkite, kokiomis patraukliomis pakuotėmis vilioja candyfun.lt produkcija: tikriausiai ir jums pačiam, sąmoningam suaugusiajam, maga sužinoti, koks skonis slepiasi šių viduje!  Tad ką jau kalbėti apie vaiką, kuris, matydamas draugus ar net jus pačius, skaniaujančius vieną ar kitą gardėsį, ir pats nori šio paragauti.

Kaip elgtis tėvams? Patiems atsisakyti saldumynus, šiais mėgautis tik paslapčiomis, vaikams sumigus, drausti bendrauti su vaikais, kurių tėvai atlaidžiai žiūri į skanumynus? Tai – tarsi kova su vėjo malūnais. Geriau ne drausti, o formuoti tinkamą santykį su saldumynais, pavyzdžiui, paverčiant vieną savaitės dieną „saldžiąja“, leidžiant saldumynus pirkti tik iš savo kišenpinigių ar po sočių pietų, pasiūlant, suvalgius vieną saldainį, valandą laiko praleisti aktyviai,  ir panašiai.